Daugiau apie IR35 rangovams ir įmonėms

IR35, dar žinomas kaip „off-payroll“ darbo taisyklės, yra JK mokesčių įstatymas, skirtas užkirsti kelią mokesčių vengimui asmenims, kurie dirba per savo asmeninę paslaugų bendrovę (PSC), tačiau faktiškai veikia kaip darbuotojai. Jei rangovas patenka į IR35, jis privalo mokėti pajamų mokestį ir nacionalinio draudimo įmokas (NIC) taip pat, kaip ir darbuotojas. Šis įstatymas taikomas rangovams, dirbantiems per ribotos atsakomybės bendrovę ar PSC, užsakovams (darbdaviams) viešajame sektoriuje ir vidutinėms ar didelėms privačioms įmonėms bei įdarbinimo agentūroms, kurios samdo rangovus.

IR35 buvo įvestas 2000 m., tačiau reikšmingų pakeitimų sulaukė 2017 m., kai viešojo sektoriaus užsakovams buvo suteikta atsakomybė už rangovų statuso nustatymą. 2021 m. ši atsakomybė buvo išplėsta ir į privačią sritį – dabar vidutinės ir didelės įmonės turi vertinti rangovų statusą, o mažos įmonės paliekamos veikti pagal senąją sistemą, kurioje patys rangovai privalo nustatyti savo statusą.

Kaip nustatomas IR35 statusas?

Kad rangovas patektų į IR35 taisyklių taikymo sritį, jo darbo santykiai su klientu turi atitikti tam tikrus kriterijus. Svarbiausi veiksniai, lemiantys IR35 statusą, yra:

1. Kontrolė – Ar klientas nurodo, kaip, kada ir kur rangovas turi dirbti?

2. Abipusis įsipareigojimas (MOO – Mutuality of Obligation) – Ar klientas įsipareigoja suteikti darbą, o rangovas privalo jį atlikti?

3. Finansinė rizika – Ar rangovas pats prisiima atsakomybę už klaidas ir jų taisymo išlaidas?

4. Pakaitinio asmens teisė (Substitution) – Ar rangovas turi teisę pasamdyti kitą specialistą darbui atlikti?

5. Integracija į įmonę – Ar rangovas yra įtrauktas į vidines įmonės struktūras, pavyzdžiui, dalyvauja susitikimuose, turi įmonės el. paštą ar naudojasi vidinėmis sistemomis?

Pavyzdys: IT specialistas, samdomas dirbti nuotoliniu būdu pagal savo nustatytą grafiką, naudojantis savo įrangą ir galintis deleguoti darbus kolegoms, greičiausiai bus už IR35 ribų. Tačiau jei šis specialistas dirba pagal įmonės vidines taisykles, laikosi nurodytų darbo valandų, naudoja užsakovo įrangą ir neturi teisės paskirti kito asmens darbui atlikti, jo veikla gali patekti į IR35.

Kas atsakingas už IR35 statuso nustatymą?

Nuo 2017 m. viešojo sektoriaus įmonės privalo vertinti rangovų statusą ir, jei rangovas patenka į IR35, atskaityti mokesčius nuo jo pajamų. Nuo 2021 m. ši taisyklė taikoma ir vidutinėms bei didelėms privačioms įmonėms. Mažoms privačioms įmonėms (mažiau nei 50 darbuotojų, mažesnės nei £10,2 mln. metinės pajamos) ši prievolė netaikoma, todėl jose dirbantys rangovai patys nustato savo IR35 statusą.

Pavyzdys: Statybų inžinierius, dirbantis mažai privačiai bendrovei ir išrašantis sąskaitas už atliktus darbus, gali pats nustatyti savo statusą. Tačiau jei jis dirba didelei korporacijai, ši įmonė privalės atlikti jo darbo sąlygų peržiūrą ir nuspręsti, ar jis patenka į IR35.

Kaip išlikti už IR35 ribų?

Kad rangovai galėtų išlikti už IR35 ribų, jų darbo santykiai su klientais turi atitikti tam tikras sąlygas:

• Paslaugos, o ne darbas. Vietoj nuolatinės darbo funkcijos atlikimo svarbu sutarti dėl konkrečių paslaugų teikimo.

• Sutartys turi atitikti realybę. Vien teorinė galimybė siųsti pakaitinį asmenį ar dirbti savarankiškai nėra pakankama – tai turi būti praktikoje vykdomos sąlygos.

• Finansinė nepriklausomybė. Rangovas turi investuoti į savo verslą, naudoti savo įrangą ir prisiimti atsakomybę už klaidas bei jų taisymo išlaidas.

Pavyzdys: Grafinio dizaino specialistas, kuris turi savo verslą, dirba su keliais klientais ir gali atsisakyti darbų, kurie neatitinka jo veiklos plano, aiškiai veikia už IR35 ribų. Tačiau jei jis dirba tik su vienu užsakovu, laikosi nurodytų darbo valandų ir negali samdyti pagalbininkų, jo veikla gali būti priskirta prie IR35.

Kaip įmonės gali išvengti IR35 pažeidimų?

Įmonėms svarbu užtikrinti, kad jų rangovai būtų tinkamai klasifikuojami ir nebūtų klaidingai traktuojami kaip darbuotojai. Pagrindiniai veiksmai:

1. Teisingas rangovų statuso nustatymas. Prieš sudarant sutartį reikia atlikti analizę, ar rangovas patenka į IR35.

2. Sutarties aiškumas. Darbo sutartys turi atitikti realias darbo sąlygas.

3. Mokestinių atskaitymų užtikrinimas. Jei rangovas patenka į IR35, būtina teisingai apskaičiuoti jo mokesčius.

4. Dokumentacija. Laikomi visi įrodymai apie atliktus IR35 vertinimus.

Pavyzdys: Jei įmonė samdo nepriklausomą programuotoją, ji turėtų užtikrinti, kad šis asmuo dirbtų savarankiškai, neintegruojant jo į vidinę komandą. Jei programuotojas dalyvauja kasdieniuose susitikimuose, gauna nurodymus, kaip vykdyti darbus, ir dirba ilgalaikėje sutartyje, tai gali sukelti problemų su IR35 taisyklėmis.

Kokios yra baudos už IR35 pažeidimus?

Neatitikimas IR35 gali sukelti rimtų finansinių pasekmių tiek rangovams, tiek įmonėms:

• Mokesčių ir NIC įmokų grąžinimas už visą neteisingai pritaikytą laikotarpį.

• Baudos ir delspinigiai iš HMRC už nesumokėtus mokesčius.

• Teisiniai ginčai ir reputacijos praradimas dėl netinkamo darbo santykių klasifikavimo.

IR35 yra sudėtingas reguliavimas, tačiau jo laikymasis yra būtinas tiek rangovams, tiek įmonėms, siekiant išvengti mokesčių problemų ir baudų. Teisingas darbo santykių apibrėžimas, aiškios sutartys ir atskaitomybė gali padėti užtikrinti atitiktį IR35 taisyklėms ir išvengti nepageidaujamų finansinių pasekmių.